- vergte
- vergtè prv. Kalbė́tojas vergtè pavérgė visùs klausýtojus.
.
.
pavergti — tr. DŽ, NdŽ, paver̃gti, ia (pàvergia), pàvergė NdŽ, KŽ, DŽ2; Rtr, ŠT107 nj. 1. atimti kam laisvę, užkariauti: Kryžiuočių pavergtas jotvingių kraštas buvo labai žiauriai nusiaubtas rš. Supratau, jog lenkai yra mus pavergę Žem. Amžiais pavergta… … Dictionary of the Lithuanian Language